Dar prieš kelerius metus daugelis Lietuvos įmonių saugumo klausimus laikė antraeiliais, o investicijas į apsaugą – prabanga, kurią gali sau leisti tik didžiosios korporacijos. Tačiau šiandieniniame verslo pasaulyje situacija kardinaliai pasikeitė – kibernetinių atakų skaičius ir jų sudėtingumas pasiekė tokį lygį, kad adekvatus saugumas tapo būtina kiekvienos organizacijos veiklos sąlyga.
Šokiruojanti statistika: ką kainuoja duomenų praradimas
Kalbant apie duomenų praradimą, skaičiai dažnai nustebina net ir patyrusius verslo vadovus. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinė duomenų pažeidimo kaina 2024 m. pasiekė rekordinį 5,87 mln. JAV dolerių lygį, o tai yra 15,3% daugiau nei 2023 m. Europos Sąjungoje šis skaičius kiek mažesnis – vidutiniškai 4,65 mln. eurų, tačiau tendencija aiški – kaštai auga.
„Tai, kas anksčiau buvo laikoma ‘IT skyriaus problema’, šiandien yra visą organizaciją liečiantis klausimas, tiesiogiai veikiantis jos finansinę būklę ir net išlikimą,” – pabrėžia verslo konsultantai, specializuojantys kibernetinio saugumo srityje.
Mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, kurios sudaro šalies ekonomikos pagrindą, situacija dar opesnė – vienas rimtas kibernetinis incidentas gali kainuoti nuo 50 000 iki 250 000 eurų tiesioginių išlaidų, o tai daugeliui reiškia grėsmę pačiai verslo egzistencijai.
Paslėpti kaštai: ko nepamatysite finansinėse ataskaitose
Dažnai, vertinant kibernetinių incidentų žalą, akcentuojami tiesioginiai finansiniai nuostoliai, tačiau tikroji duomenų praradimo kaina apima daug daugiau aspektų:
Veiklos sutrikdymo pasekmės
Vienas labiausiai nuvertinamų aspektų – verslo veiklos sutrikdymas. Po rimto kibernetinio incidento įmonės vidutiniškai 9-16 dienų patiria reikšmingų veiklos sutrikimų. Įsivaizduokite, kad jūsų verslas praktiškai sustoja dviems savaitėms – jokių pardavimų, jokio klientų aptarnavimo, jokių gamybos operacijų.
Finansiniame sektoriuje veiklos sutrikdymo kaštai siekia šimtus tūkstančių eurų per valandą, mažmeninėje prekyboje – dešimtis tūkstančių per dieną. Gamybos įmonėms kiekviena prastovos diena gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų, priklausomai nuo veiklos masto.
Reputacijos žala ir klientų praradimas
Ilgalaikės duomenų praradimo pasekmės dažnai būna dar skaudesnės nei tiesioginiai nuostoliai. Statistika rodo, kad po rimto duomenų nutekėjimo incidento:
- 60% klientų svarsto galimybę nutraukti bendradarbiavimą su įmone
- 31% klientų nutraukia santykius su įmone iš karto
- Dar 29% klientų nutraukia santykius per artimiausius 12 mėnesių
Finansinė šios žalos išraiška gali būti stulbinanti. Pavyzdžiui, po vieno didžiausių duomenų nutekėjimo skandalų 2023 m. Europoje, nukentėjusi finansinių paslaugų įmonė prarado 22% savo klientų bazės per šešis mėnesius, o tai reiškė apie 34 mln. eurų prarastų metinių pajamų.
Teisinės pasekmės ir baudos
BDAR pažeidimai Europos Sąjungoje gali kainuoti iki 20 mln. eurų arba 4% metinės pasaulinės apyvartos – priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. 2023 m. bendras baudų už BDAR pažeidimus dydis ES viršijo 1,6 mlrd. eurų, o vidutinė bauda išaugo 20% lyginant su 2022 m.
Lietuvoje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat sugriežtino požiūrį į duomenų saugumo pažeidimus – 2024 m. pirmąjį pusmetį skirtų baudų suma jau viršijo visų 2023 m. baudų sumą.
Įmonės vadovai privalo suprasti, kad šiuolaikinėje verslo aplinkoje kokybiška duomenų apsauga nuo vagystės yra ne tik techninis, bet ir teisinis būtinumas. Tinkamai įdiegti sprendimai ne tik sumažina pažeidimų tikimybę, bet ir padeda įrodyti, kad organizacija ėmėsi visų įmanomų priemonių duomenims apsaugoti, kas gali būti lemiamas faktorius baudų dydžiui.
Grėsmių evoliucija: kodėl saugumas tampa vis sudėtingesnis
Kibernetinių grėsmių kraštovaizdis keičiasi stulbinančiu greičiu, ir tai, kas dar vakar buvo laikoma pakankama apsauga, šiandien jau gali būti nebeefektyvu:
Išpirkos reikalaujančios programos (Ransomware)
Išpirkos reikalaujančių programų atakų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo 150%. Vidutinė išpirkos suma 2024 m. pasiekė 1,27 mln. JAV dolerių, lyginant su 812 000 JAV dolerių 2022 m.
Ypač nerimą kelia tai, kad nusikaltėliai vis dažniau taiko dvigubos išpirkos taktiką – ne tik užšifruoja duomenis, bet ir grasina juos paviešinti, jei nebus sumokėta išpirka.
Tikslinės atakos per tiekimo grandinę
Viena naujausių tendencijų – atakos per tiekimo grandinę. Užuot tiesiogiai atakavę gerai apsaugotas organizacijas, nusikaltėliai taikosi į jų tiekėjus ar partnerius, kurių saugumo lygis dažnai būna žemesnis.
„Net jei jūsų organizacija investavo milijonus į saugumą, jūs vis tiek galite būti pažeidžiami per silpnesnę tiekimo grandinės grandį,” – teigia saugumo ekspertai.
Dirbtinio intelekto panaudojimas atakoms
Atakuotojai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą kurti įtikinamoms phishing atakoms, automatizuoti pažeidžiamumų paiešką ir netgi kurti kenkėjišką kodą. Tai reiškia, kad tradiciniai apsaugos metodai tampa vis mažiau efektyvūs.
Naujas požiūris: nuo prabangos iki būtinybės
Anksčiau kibernetinis saugumas buvo laikomas papildomu kaštų centru, kuriam dėmesys buvo skiriamas tik esant „laisvų” lėšų. Šiandien situacija visiškai pasikeitė.
Saugumo ROI: investicijų grąža
Palyginus potencialius nuostolius dėl duomenų praradimo su investicijomis į saugumą, išvada tampa akivaizdi. Išankstinės investicijos į saugumą yra daug mažesnės nei potencialūs nuostoliai po incidento:
- Vidutinė SMB investicija į bazinį kibernetinį saugumą: 15 000 – 50 000 EUR per metus
- Potencialūs nuostoliai po kibernetinio incidento: 50 000 – 250 000 EUR (neskaitant ilgalaikės žalos reputacijai)
Grąža iš investicijų į saugumą (ROI) šiandien yra viena aukščiausių tarp visų IT investicijų, ypač įvertinus rizikos sumažinimą.
Saugumas kaip konkurencinis pranašumas
Įdomu tai, kad aukštas saugumo lygis šiandien tampa ne tik apsauga nuo rizikų, bet ir konkurenciniu pranašumu. Klientai, ypač verslas verslui (B2B) segmente, vis dažniau reikalauja įrodymų, kad jų partneriai užtikrina aukštą duomenų saugumo lygį.
„Mes pastebime, kad saugumas tampa pardavimų argumentu. Klientai klausia apie mūsų saugumo sertifikatus dar derybų stadijoje. Prieš dvejus metus to beveik niekada nenutikdavo,” – dalijasi patirtimi IT paslaugų įmonės vadovas.
Griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai
Reguliacinė aplinka taip pat skatina investicijas į saugumą. NIS2 direktyva, kuri 2024 m. buvo perkelta į Lietuvos teisę, ženkliai išplėtė organizacijų, kurioms taikomi griežti kibernetinio saugumo reikalavimai, ratą.
Dabar šie reikalavimai taikomi ne tik kritinės infrastruktūros operatoriams, bet ir daug platesniam verslų ratui, įskaitant:
- Visas vidutines ir dideles įmones svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose
- Viešojo administravimo subjektus
- Mažas įmones, veikiančias ypač jautriose srityse
Optimalus sprendimas: profesionalų pagalba
Daugeliui organizacijų, ypač mažų ir vidutinių, vidinio kibernetinio saugumo skyriaus sukūrimas būtų pernelyg brangi investicija. Kvalifikuotų specialistų trūkumas rinkoje ir aukšti jų atlyginimai daro šį sprendimą ekonomiškai nepagrįstu.
Būtent todėl modernios įmonės vis dažniau renkasi išorinius partnerius, ir teikiamos profesionalios kibernetinio saugumo paslaugos už prieinamą kainą. Tokiu būdu organizacijos gauna prieigą prie aukštos kvalifikacijos specialistų ir pažangių technologijų be milžiniškų pradinių investicijų.
Ekspertai pastebi, kad išorinis partneris gali pasiūlyti efektyvesnius sprendimus dėl kelių priežasčių:
Masto ekonomija
Išoriniai partneriai aptarnauja daug klientų, todėl gali paskirstyti investicijas į technologijas, žinias ir infrastruktūrą, kas leidžia pasiūlyti ekonomiškai efektyvesnius sprendimus.
„Vidinio SOC (saugumo operacijų centro) sukūrimas kainuotų mažiausiai 300 000 eurų pradinio kapitalo ir apie 200 000 eurų metinių palaikymo kaštų. Tuo tarpu profesionalių partnerių teikiamos paslaugos kainuoja 5-10 kartų mažiau,” – skaičiuoja finansų analitikai.
Patirtis ir specializuotos žinios
Profesionalūs saugumo partneriai turi patirties dirbant su įvairiais klientais ir sprendžiant įvairias saugumo problemas, kas leidžia jiems greičiau identifikuoti ir neutralizuoti grėsmes.
„Mes kasdien matome dešimtis atakų prieš įvairias organizacijas. Tai leidžia mums atpažinti naujas tendencijas ir grėsmes daug anksčiau nei tai galėtų padaryti vidinis skyrius,” – pasakoja kibernetinio saugumo ekspertas.
Nuolatinis budėjimas
Kibernetinės atakos vyksta 24/7, todėl ir apsauga turi būti nuolatinė. Išoriniai partneriai gali užtikrinti nuolatinę stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus bet kuriuo paros metu, kas būtų labai brangu organizuoti viduje.
Praktiniai žingsniai link geresnio saugumo
Nepriklausomai nuo organizacijos dydžio ar turimo biudžeto, yra keletas esminių žingsnių, kuriuos kiekviena įmonė turėtų žengti siekdama pagerinti savo kibernetinį saugumą:
1. Įvertinkite savo riziką
Pirmasis žingsnis – suprasti, kokie duomenys jūsų organizacijai yra kritiškai svarbūs ir kokios grėsmės jiems kyla. Saugumo auditas gali padėti identifikuoti pagrindines spragas ir prioritetizuoti tolesnius veiksmus.
2. Investuokite į bazines apsaugos priemones
Net ir nedidelės investicijos į bazines apsaugos priemones gali ženkliai sumažinti riziką:
- Daugiafaktorė autentifikacija (MFA)
- Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai
- Duomenų šifravimas
- Saugus ir reguliarus atsarginių kopijų darymas
3. Mokykite darbuotojus
Darbuotojų mokymas yra viena efektyviausių investicijų į saugumą. Reguliarūs mokymai ir simuliuotos phishing atakos padeda darbuotojams atpažinti potencialias grėsmes ir tinkamai į jas reaguoti.
„Technologijos yra tik pusė sprendimo. Kita pusė – žmonės, kurie naudojasi šiomis technologijomis. Net pažangiausia apsaugos sistema bus neefektyvi, jei darbuotojai neturės reikiamų žinių ir įgūdžių,” – pabrėžia saugumo specialistai.
4. Sukurkite incidentų valdymo planą
Turėkite aiškų planą, kaip reaguoti į saugumo incidentus. Tai leis sumažinti žalą ir greičiau atkurti normalią veiklą įvykus incidentui. Planas turėtų apimti:
- Aiškiai apibrėžtas roles ir atsakomybes
- Komunikacijos procedūras
- Veiksmų seką skirtingų tipų incidentams
- Kontaktus su išoriniais partneriais ir tarnybomis
5. Reguliariai testuokite savo apsaugą
Saugumo sprendimai turi būti reguliariai testuojami, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas. Penetraciniai testai, pažeidžiamumų vertinimai ir simuliuotos atakos padeda identifikuoti spragas prieš jas išnaudojant piktavaliams.
Investicijos į ateitį, o ne tik į dabartį
Kibernetinis saugumas neturėtų būti suvokiamas kaip vienkartinis projektas. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis reguliarių investicijų ir dėmesio. Tačiau šios investicijos turi būti vertinamos kaip investicijos į verslo tęstinumą ir ateitį, o ne kaip paprastos išlaidos.
„Šiuolaikiniame versle klausiama nebe ‘ar galime sau leisti investuoti į kibernetinį saugumą?’, o ‘ar galime sau leisti to nedaryti?'” – taikliai apibūdina situaciją saugumo ekspertai.
Verslo tęstinumo užtikrinimas kibernetinių grėsmių akivaizdoje tapo vienu pagrindinių šiuolaikinių organizacijų prioritetų. Įmonės, kurios to nesuvokia, rizikuoja ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir pačiu verslo išlikimu.
Išvados: saugumas kaip strateginis prioritetas
Kibernetinio saugumo paradigma per pastaruosius metus radikaliai pasikeitė. Tai, kas anksčiau buvo laikoma prabanga, šiandien tapo būtinybe kiekvienai organizacijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos srities.
Tikroji duomenų praradimo kaina – tiesioginiai finansiniai nuostoliai, veiklos sutrikdymas, reputacijos žala, klientų praradimas ir teisinės pasekmės – yra daug didesnė nei investicijos į prevencines saugumo priemones.
Organizacijos, kurios proaktyviai investuoja į kibernetinį saugumą, ne tik apsisaugo nuo potencialių nuostolių, bet ir įgyja konkurencinį pranašumą rinkoje. Bendradarbiavimas su profesionaliais partneriais leidžia užtikrinti aukštą apsaugos lygį net ir organizacijoms, neturinčioms didelių vidinių IT resursų.
Galiausiai, investicijos į kibernetinį saugumą turėtų būti vertinamos ne kaip išlaidos, o kaip investicijos į verslo tęstinumą ir ateitį. Organizacijos, kurios to nesuvokia, rizikuoja ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir pačiu verslo išlikimu.
