Keisčiausia dalis ta, kad viskas prasideda tyliai. Nėra dramatiško skausmo, nėra „aha, kažkas rimto“. Yra tik smulkmenos, kurias lengva nurašyti nuovargiui, per kietam šepetėliui ar tam pačiam „ai, rytoj normaliai išsivalysiu“. Ir būtent čia periodontitas dažniausiai laimi, nes žmogus jį įsileidžia net nepastebėjęs.
Aš pats ilgai galvojau, kad dantenų kraujavimas yra tokia beveik normali gyvenimo dalis. Iki kol vieną rytą pajutau, kad šypsena atrodo kažkaip „pavargusi“, o dantys, atrodo, tapo jautresni. Ir tada, kaip visada, pradedi galvoti: gal čia šaltas oras, gal čia kava, gal čia nervai. O pasirodo, kartais viskas daug paprasčiau.
Kraujuojančios dantenos, kurias visi kažkaip pateisina
Jeigu dantenos kraujuoja valantis dantis, daug kas tiesiog sumažina spaudimą ir gyvena toliau. Dar blogiau, kai žmogus pradeda valytis rečiau, nes „kai valau, kraujuoja“. Gaunasi užburtas ratas, tik be jokios magijos.
Kraujavimas dažnai pasirodo:
ryte, kai dantenos jautresnės
valantis tarpdančius, kai atrodo, kad „per stipriai“
suvalgius kažką kietesnio, net obuolį
Ir jeigu tai kartojasi, čia jau ženklas sustoti ir neapsimesti, kad tai smulkmena.
Blogas kvapas, kuris nepraeina net po kruopštaus valymo
Yra toks nemalonus jausmas, kai išsivalai dantis, o burnoje vis tiek lieka kažkoks sunkumas. Tarsi kramtomos gumos efektas be gumos. Ir tada prasideda triukai: burnos skalavimo skystis, mėtų pastilės, dar viena kava, kad užgožtų.
Bet jei kvapas grįžta po valandos ar dviejų, tai dažnai nėra „maistas užstrigo“. Kartais tai tiesiog signalas, kad dantenos ir tai, kas vyksta aplink jas, prašo dėmesio. O periodontitas mėgsta tokias situacijas, kai žmogus bando užmaskuoti, o ne spręsti.
Dantenos „traukiasi“, o žmogus galvoja, kad čia amžius
Vieną dieną pastebi, kad dantis atrodo ilgesnis. Ir tu net nesupranti, ar taip buvo visada, ar tiesiog anksčiau nekreipei dėmesio. Dalis žmonių nurašo tai laikui: „nu ką, senstu“. Bet dantenų pokyčiai nėra privalomas amžiaus priedas.
Kai dantenos traukiasi, dažnai atsiranda ir kitas dalykas: jautrumas šalčiui. Tada žmogus ima vengti ledų, šalto vandens, kartais net vėjo, nes dantis lyg „perveria“. Ir vėl, atrodo smulkmena, bet ji daug pasako.
Jautrumas, kuris ateina ne iš niekur
Jautrumas dažnai prasideda kaip mažas durstelėjimas. Paskui jis tampa dažnesnis, tada jau erzina, tada pradedi valgyti viena puse. Skamba pažįstamai? Daug kas taip daro, nes tikisi, kad praeis. O kai praeina, net apsidžiaugia, nors kartais „praeina“ todėl, kad tiesiog pripranti.
Jeigu jautrumas atsirado staiga ir laikosi, verta į tai pažiūrėti rimčiau. Periodontitas nėra vien apie dantį, jis apie tai, kas jį laiko. O kai laikymas silpnėja, kūnas bando perspėti, tik jis šaukia tyliai.
Dantys pradeda judėti, bet žmogus dar neskuba
Čia jau ta riba, kai dalis žmonių suklūsta, bet vis tiek bando atidėti. Nes baugu. Nes nėra laiko. Nes „kai turėsiu pinigų“. Bet dantų paslankumas nėra tas dalykas, kurį verta ignoruoti.
Kartais žmogus sako: „man atrodo, kad tarp dantų atsirado daugiau tarpelio“. Kartais sako: „kandant kažkas ne taip sueina“. Kartais tiesiog jaučia, kad „tas dantis keistai stovi“. Ir jeigu taip yra, tempimas su laiku retai būna geras planas.
Kodėl žmonės praleidžia momentą, kai dar lengviau susitvarkyti
Nes nėra vieno aiškaus skausmo taško. Nes gyvenimas bėga, o burnos priežiūra dažnai atsiduria kažkur sąrašo gale. Dar ir todėl, kad gėda. Taip, gėda pasakyti, kad ilgai nėjai, kad bijojai, kad atidėliojai.
Bet realiai gydytojas mato šituos dalykus kasdien. Ir žmogui dažnai palengvėja vien nuo to, kad pagaliau kažkas pasako: „ok, tvarkom, yra planas“.
Ką daryti šiandien, jeigu atpažinai bent vieną ženklą
Nereikia panikuoti ir googlinti iki nakties. Užtenka vieno paprasto sprendimo: užsirašyti apžiūrai. Nes kuo anksčiau supranti, kas vyksta, tuo daugiau variantų turi.
Ir kol lauki vizito, bent jau pasidaryk sau mažą taisyklę: neignoruok kraujavimo ir nebandyk jo „sutramdyti“ rečiau valydamas. Dantenoms reikia švelnumo ir nuoseklumo, o ne tylos.
Periodontitas nėra gėda. Gėda yra tik tada, kai žmogus kankinasi vienas ir tyli, nors realiai jam reikia paprastos pagalbos. Jei jauti, kad kažkas keičiasi, geriau pasitikrinti dabar, o ne tada, kai kūnas pradės reikalauti dėmesio garsiau.
