Po senelės mirties praėjo pusmetis, kol galiausiai susirinkom visi trys anūkai ir pradėjom tvarkyti dokumentus. Nieko nebuvo paprasto. Notaras, Registrų centras, paveldėjimo procedūros, skolų patikrinimas, techninis inventorizacijos klausimas. Kiekviena institucija turėjo savo reikalavimų sąrašą, ir kiekviename sąraše buvo kažkas, ko nė vienas iš mūsų nesitikėjo.
Tas jausmas, kai sėdi biure priešais tarnautoją ir girdi „jums trūksta dar vieno dokumento”, kartojosi tiek kartų, kad po kurio laiko nustojom skaičiuoti. Ir kiekvieną kartą tas trūkstamas dokumentas reikalavo atskiro vizito, atskirų pinigų, atskiro laiko.
Rašau šitai ne todėl, kad noriu skųstis. Rašau todėl, kad niekas mūsų iš anksto apie tai neperspėjo, ir galbūt kažkas, skaitantis šį tekstą, išgirs tai laiku.
Pirmoji netikėtumų banga
Paveldėjimo procedūra pati savaime yra gana aiškiai aprašyta internete, bet realybėje ji turi daugiau niuansų, nei atrodo. Pirmiausia, reikia nustatyti, kas tiksliai paveldima. Jei seneliai turėjo butą daugiabučiame, reikia patikrinti, ar jie buvo vieninteliai savininkai, ar turtas buvo bendras su kuo nors. Jei buvo sutuoktiniai — reikia aiškinti, kokia dalis kam priklauso.
Toliau — skolos ir įsipareigojimai. Komunaliniai mokesčiai, mokesčiai bendrijai, galimos skolos bankui. Visa tai reikia išsiaiškinti prieš priimant paveldėjimą, nes Lietuvoje paveldėjimas apima ne tik turtą, bet ir skolas.
Ir galiausiai — dokumentų rinkinys, kuris reikalingas norint turtą perrašyti savo vardu. Čia prasideda ta dalis, kurios nė vienas iš mūsų nelaukė.
Dokumentas, apie kurį nesužinojome iš notaro
Notaras išvardijo standartinį dokumentų sąrašą — paveldėjimo teisės liudijimą, kadastro duomenis, pažymas apie skolas. Bet vienas dokumentas sąraše atsirado tik tada, kai pradėjom galvoti apie buto pardavimą. Paaiškėjo, kad norint parduoti paveldėtą būstą, reikia turėti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą. Be jo sandoris paprasčiausiai neregistruojamas.
Mūsų atveju senelė buto niekada neparduodavo ir nenuomojo, todėl šio dokumento niekada nebuvo. Tai reiškė, kad turėjome jį užsakyti nuo nulio. Tai nebuvo brangiai ir nebuvo sudėtinga, bet tai užtruko — reikėjo suderinti specialisto vizitą, atidaryti butą, leisti atlikti patikrinimą.
Jei būtume apie tai žinoję iš anksto, būtume tai sutvarkę lygiagrečiai su visa kita, ir pardavimo procesas būtų prasidėjęs mėnesiu anksčiau.
Ką parodė patikrinimas
Senelės butas buvo tipinis sovietinės statybos daugiabutis — plokštuminis namas, pastatytas aštuntajame dešimtmetyje. Langai buvo pakeisti prieš dešimtmetį, šildymo sistema centralizuota, bet šiluminė izoliacija — tokia, kokia buvo pastatyta prieš penkiasdešimt metų.
Rezultatas buvo laukiamas — žema klasė. Tai nėra tragedija, bet tai yra informacija, kuri tiesiogiai paveikė pardavimo kainą ir derybas su pirkėjais. Pirkėjai, matydami žemą klasę, iš karto skaičiavo, kiek per metus kainuos šildymas, ir atitinkamai derėjosi dėl kainos.
Jei butai prie būtų renovuoti — situacija būtų buvusi kitokia. Bet šiuo atveju informacija buvo tokia, kokia buvo, ir geriau ją turėti iš anksto, nei sužinoti derybų metu.
Emocinis aspektas, apie kurį retai kalbama
Yra dar viena pusė, kuri nėra techninė. Paveldėto turto tvarkymas yra emociškai sunkus. Tu vaikštai po butą, kuriame praleidai vaikystės vasaras, ir tuo pačiu metu turi galvoti apie dokumentus, terminus, pinigus. Šie du pasauliai susiduria, ir tai nėra lengva.
Kiekvienas papildomas nesitikėtas reikalavimas toje situacijoje jaučiasi kaip papildomas svoris. Todėl žmonėms, kurie šiuo metu yra prieš šią situaciją arba joje, noriu pasakyti vieną dalyką — pasirūpinkite dokumentais iš anksto, kol dar turite energijos ir aiškumo. Po pusmečio biurokratijos kiekvienas papildomas žingsnis jaučiasi dvigubai sunkesnis.
Praktiniai patarimai iš patirties
Pirma — iš karto po paveldėjimo procedūros surašykite visą reikiamų dokumentų sąrašą. Ne tik tą, kurį duoda notaras, bet ir tą, kuris bus reikalingas, jei turtą norėsite parduoti ar nuomoti. Internete yra pakankamai informacijos, bet geriau pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistu, kuris žino dabartinę praktiką.
Antra — nepaliekite energetinio dokumento paskutinei minutei. Užsisakykite jį kartu su kitais dokumentais. Tai leis sutaupyti laiko vėliau ir turėti pilną vaizdą apie turto vertę bei galimybes.
Trečia — jei paveldėjote turtą keliese, iš anksto aptarkite, kas tvarko dokumentus. Mūsų atveju ilgai nebuvo aišku, kas ką daro, ir tai sukėlė nereikalingų nesusipratimų tarp šeimos narių. Vienas atsakingas žmogus sutaupo visiems laiko ir nervų.
Ketvirta — nepamirškite, kad paveldėto turto dokumentai gali turėti spragų. Seneliai nebūtinai viską tvarkė pagal šiuolaikinius reikalavimus. Gali būti, kad namas neturi kai kurių registracijos dokumentų, kad buvo atlikti pertvarkymai be leidimų, kad komunalinių mokesčių istorijoje yra skylių. Visa tai reikia patikrinti ir ištaisyti prieš pradedant bet kokius sandorius.
Ką tai reiškia platesniu mastu
Lietuvoje per artimiausius dešimt metų bus paveldėta šimtai tūkstančių būstų. Pokarinė karta sensta, jų vaikai ir anūkai tampa turto paveldėtojais. Didžioji dalis šio turto yra senosios statybos daugiabučiuose ir privačiuose namuose, kurie niekada neturėjo modernių dokumentų.
Tai reiškia, kad situacija, kurią patyrėme mes, kartosis tūkstančius kartų. Ir kiekvieną kartą kažkas bus nustebintas, kad reikia dokumento, apie kurį niekada negirdėjo. Jei bent vienas žmogus, perskaitęs šį tekstą, susitvarko tą reikalą iš anksto — jau bus vertęs rašyti.
